Savarankiškas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, vienijantis Lietuvos Respublikos piliečius, totorius bei kitų tautybių žmones, besidominčius kultūra, švietimu, religija ir istorija.

Mūsų tikslas - išsaugoti unikalią etninę Lietuvos totorių bei kitų tautybių kultūrą, telkti Lietuvos Respublikos piliečius totorius bei kitų tautybių žmones tautinių papročių atgaivinimui ir puoselėjimui.

Vienintelė Lietuvoje totorių organizacija, turinti Tautinio paveldo produkto sertifikatą 10-iai kulinarinio paveldo patiekalų bei Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą gaminti patiekalus kavinėms, užkandinėms, restoranams, taip pat teikti maistą renginiams ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade. Asociacijos pateikiami patiekalai, kurių gamybos liudininkai yra iš XIX a., gyvoji atmintis siekia gilios senovės laikus, apima buvusios LDK teritoriją ir atitinka islamo kultūros „Halal“ reikalavimus, kurie nusako, kas pagal islamą yra leistina vartoti maisto gamyb

Su totorių atvykimu į Lietuvą, atkeliavo ir kitoniška karžygių-musulmonų kultūra, kartu su tais laikais Lietuvoje dar nežinomais maisto patiekalais, daržovėmis, augalų prieskoniais, kurie galėjo augti lietuviškame klimate. Tai - svogūnai, česnakai, agurkai, kopūstai, salotos, krienai, mairūnas, bazilikas...

Dažnam žmogui totorių kulinarija siejasi tik su šimtalapiu. Dar kai kas yra girdėjęs ar net ragavęs tradicinių totoriškų koldūnų. Ir tiek. Bet ar tai jau viskas? Negi Lietuvos totoriai nieko daugiau neatsinešė? Vienas iš totorių indėlių į lietuvišką kulinariją yra mėsos paruošimas, kapotos mėsos technologija. Juk tikrasis, buvęs totoriškas - dabartinis lietuviškas skilandis, koldūnai, beliašai, dešros ir daug kitų patiekalų turi būti gaminami ne iš maltos, tačiau iš kapotos mėsos. Žinoma, gyvendami Lietuvoje totoriai prisitaikė prie vietinės virtuvės, tačiau kai kurie patiekalai buvo keičiami savaip.

Lietuvos totoriai iki šių dienų išsaugojo savo tradicinę virtuvę su paslaptingu bei stebuklingu skoniu ir aromatu, kuri tapo kulinariniu paveldu. O tai, ką rasite parduotuvėje, prekybos centruose, pusgaminio pavidalu, ne iš tolo neprilygsta tikriems totorių patiekalams.

Asociacija „Totoriškas skonis“, kurios įsteigimą palaikė ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, yra ilgaus ir atkaklaus darbo rezultatas. Asociacija plačiai Lietuvos ir tarptautinei visuomenei pristato Lietuvos totorių 620-ies metų kulinarinės patirties pasiekimus. Asociacijos veikla - tai puikus garbės vainikas paskelbtiems 2021 Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams.

Asociacijos „Totoriškas skonis“ pirmininkas Tairas Kuznecovas.

Tradiciniai totoriški patiekalai

Šiandien tradicinius totorių patiekalus, pagamintus Asociacijos „Totoriškas skonis“, galite paragauti spalvingų kultūros ir folkloro reginių metu, per Navruzo, Sabantujaus šventes, įvairiose parodose, mugėse, specialiuose užsakytuose renginiuose bei totoriškų sporto šakų pasirodymuose. Asociacijos Lietuvos totorių kulinarinis paveldas yra vertinamas respublikiniu ir tarptautiniu mastu, pristatomas per TV programą „Maisto kelias“ ir radijo laidas. Asociacija yra daugelių projektų ir renginių, tokių kaip „Kartu mes - Lietuva“, LITEXPO-Adventur parodų, BAF, Agrobalt, Tautų ir Kaziuko mugės dalyvė.

Lauksime Asociacijos renginiuose bei Jūsų kvietimo į svečius ateities bendradarbiavimui!

Populiariausi užsakymai